Už netikrų klientų atsiliepimų pirkimą ir netikrus „išpardavimus“ - baudos iki 2 milijonų eurų

pexels-karolina-grabowska-4968391.jpg
2020-09-23

Europos Sąjungos vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reforma skatina skaidrumą bei didina baudas. Jau įprasta tampa praktika, kai baudos skaičiuojamos procentais nuo metinės apyvartos.

Naujai priimta Direktyva 2019/2161 (toliau – Direktyva) papildo keletą kitų direktyvų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pavyzdžiui, Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą[i], perkelia gerąją elektroninių prekyviečių praktiką į įstatymus bei riboja apgaulingus prekybininkų metodus.

Vertinimus ir komentarus gali palikti tik tikri vartotojai

Prekiautojo ar paslaugos teikėjo reitingas lemia vartotojų apsisprendimą įsigyti prekę ar paslaugą. Daugelyje elektroninių prekyviečių, pavyzdžiui, „Amazon“, „Etsy“) ir kitų paslaugas siūlančių platformų vertinimus ar komentarus apie įsigytas prekes ar paslaugas gali palikti tik jas įsigiję vartotojai, o netikri atsiliepimai yra draudžiami ir už juos griežtai baudžiama.

Prekyvietės ir platformos, kurios atsiliepimus leidžia palikti bet kam, turės sukurti sistemas, kaip užtikrinti, kad asmuo, paliekantis komentarą, tikrai įsigijo komentuojamas prekes ar paslaugas. Be to, kaip nesąžininga komercinė veikla bus laikomas ir netikrų vartotojų komentarų įsigijimas.

Vartotojai, atlikdami prekių ar paslaugų paiešką, dažniausiai vertina informaciją, pateikiamą pirmame puslapyje. Todėl, kai kurios platformos prekiautojams už papildomą mokestį siūlo įsigyti vietą aukštesnėje pasiūlymų vartotojui pozicijoje.

Direktyva reikalauja, kad vartotojai būtų atitinkamai informuoti, kokiais kriterijais vadovaujantis yra pateikiami pasiūlymai, t. y., vartotojai privalo būti informuoti, jeigu vienas ar kitas pasiūlymas rodomas aukščiau todėl, kad už jį buvo sumokėta.

Netikri „išpardavimai“ - draudžiami

Mėgstama sakyti, jog po 2009 metų finansų krizės Lietuvių pirkimo įpročiai yra paremti akcijomis - perkama tik tada, kai prekei yra taikoma nuolaida. Prekybininkai kartais sukuria netikrus „išpardavimus“ – pakelia kainą ir pasiūlo atitinkamą nuolaidą, taip vartotojus skatindami pirkti.

Šios praktikos, įsigaliojus naujam reguliavimui, teks atsisakyti. Direktyva reikalauja, kad, pristatant nuolaidas, vartotojams būtų pateikta informacija apie mažiausią buvusią prekės kainą per 30 dienų. Išimtys gali būti taikomos greitai gendančioms prekėms.

Direktyva reikalauja, kad vartotojas būtų informuotas, jeigu prekių kainodara buvo pritaikyta specialiai jam/ jai, t. y., vartotojas privalės būti informuotas, kad siūlomos prekės ar paslaugos kainos pasiūlymas buvo parengtas individualiai vartotojui, naudojant specialius algoritmus, kurie kainą pritaikė pagal ankstesnius vartotojo paieškų rezultatus, naudojamą kompiuterinę įrangą ir kita.

Vienodos teisės vartotojams, kai už skaitmenines paslaugas atsiskaitoma asmens duomenimis

Visuotinai žinoma, jog jeigu paslauga internete yra nemoka, tikėtina, jog vartotojas už ją sumoka asmens duomenimis.

Ne visos vartotojų teisės galiojo paslaugoms, kurios yra suteikiamos nemokamai. Direktyva įtvirtina reikalavimą, jog vartotojams, kurie už skaitmenines paslaugas (pvz., debesijos paslaugos ir kt.) „sumoka“ asmens duomenimis, t. y., vartotojų pateikiami asmens duomenys naudojami ne tik sudaryti ir vykdyti skaitmeninių paslaugų sutartį ar įvykdyti įstatymų reikalavimus, įgyja ir vartotojams suteikiamas teises. Pavyzdžiui, teisę atšaukti sutartį per 14 dienų nuo jos sudarymo.

Kaip bus užtikrinamas šių reikalavimų laikymasis?

Reikalavimai tampa geri tada, kai yra užtikrinamas jų laikymasis. Šiuo atveju vartotojų teisių reikalavimų įgyvendinimą siekiama užtikrinti didinant ir vienodinant baudas visoje Europos Sąjungoje. Jos bus skaičiuojamos procentais nuo prekiautojo apyvartos: 4 proc. nuo metinės apyvartos, o jeigu jos nepavyksta apskaičiuoti – iki 2 milijonų eurų.

Baudos procentais nuo apyvartos jau taikomos už Bendrojo duomenų apsaugos reglamento bei Reklamos įstatymo pažeidimus. Įsigaliojus Direktyvai tokios baudos bus taikomas už sąžiningų sutarčių sąlygų pažeidimus, vartotojų teisių pažeidimus bei nesąžiningą komercinę praktiką.

Taip pat vartotojai galės reikalauti asmeninių kompensacijų: kainos sumažinimo, sutarties nutraukimo ar piniginės kompensacijos dėl jų teisių pažeidimų.

Šie reikalavimai į Lietuvos Respublikos teisę turi būti perkelti iki 2011 m. lapkričio 28 d., o pradėti taikyti nuo 2022 m. gegužės 28 d. Verslininkai dar turi pakankamai laiko jiems pasiruošti, o naujų prekyviečių, elektroninių paslaugų ar platformų kūrėjai - įvertinti ir atsižvelgti į būsimus reikalavimus.

 

Parengė Raminta Bučiūtė - advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė, žiniasklaidos teisės ekspertė, besispecializuojanti duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės bei technologijų, žiniasklaidos ir komunikacijų teisės srityse.

[i] Direktyva 2005/29/EB

Nesutinku
Sutinku
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Plačiau Teisinė informacija.